12 str. Bendrosios eismo dalyvių pareigos
12.1.
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
12.2.
Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.
12.3.
Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
12.4.
Eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose.
12.5.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
12.6.
Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokius nors daiktus ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.
12.7.
Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, – pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
12.8.
Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.
12.9.
Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.
12.10.
Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.
13 str. Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos
13.1.
Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Be to, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę.
13.2.
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.
13.3.
Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių, motociklininkų apsaugų ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus ir tvarką nustato KET.
13.4.
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
13.5.
Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus (išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
13.6.
Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
13.7.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso).
13.8.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento.
13.9.
Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
13.10.
Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
13.11.
Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
13.12.
Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų naudojamos transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.
13.13.
Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.
13.14.
Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
13.15.
Motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka dalyvauti ir baigti papildomus vairuotojų mokymus.
13.16.
Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.
13.17.
Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, kai kelyje yra vaikai arba neįgalieji.
13.18.
Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu.
13.19.
Kitas transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET.
13.20.
Savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme privalo atlikti asmenys, kurie bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžių automobilių valdymą. Šie asmenys savivaldžių automobilių bandymų metu yra prilyginami vairuotojams, vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas vairuotojų pareigas ir privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė vairuoti bandomos kategorijos motorines transporto priemones.
14 str. Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos
14.1.
Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose.
14.2.
Vairuotojai, kurie verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždami keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą ir tikrinančio pareigūno reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir jo vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), šis vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.
14.3.
Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.
14.4.
Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato KET.
14.5.
C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kvalifikaciją ir ją periodiškai tobulinti. (TAR pastaba. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kvalifikaciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.)
15 str. Pėsčiųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai
15.1.
Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios kelio dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu, arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
15.2.
Į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu.
15.3.
Pėstiesiems draudžiama:
15.3.1.
judėti per važiuojamąją kelio dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
15.3.2.
judėti automagistrale ar greitkeliu;
15.3.3.
judėti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios kelio dalies pakraščiu;
15.3.4.
išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
15.3.5.
judėti dviračių takais, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių tako pusę arba kai kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako ir šiais atvejais nebus trukdoma dviratininkų eismui;
15.3.6.
pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo;
15.3.7.
judėti dviračių juostomis, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių juostos pusę ir nebus trukdoma dviratininkų eismui;
15.3.8.
važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną.
15.4.
Kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.
16 str. Keleivių pareigos
16.1.
Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie stotelės ženklo ant šaligatvio ar kelkraščio.
16.2.
Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik kai transporto priemonė visiškai sustoja.
16.3.
Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.
16.4.
Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
16.5.
Važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
16.6.
Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.
16.7.
Kitos keleivių pareigos yra nustatytos KET.
17 str. Dviračių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai
17.1.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
17.2.
Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
17.3.
Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
17.4.
Dviračių vairuotojams draudžiama:
17.4.1.
važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
17.4.2.
važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
17.4.3.
važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
17.4.4.
vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
17.4.5.
vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
17.4.6.
būti velkamiems kitų transporto priemonių;
17.4.7.
vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
17.4.8.
važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
17.4.1p.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai taip pat taikomi motorinių dviračių vairuotojams.
17.5.
Kiti reikalavimai dviračių vairuotojams yra nustatyti KET.
18 str. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams
18.1.
Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar kai blogas matomumas, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
18.2.
Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:
18.2.1.
palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;
18.2.2.
pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;
18.2.3.
varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;
18.2.4.
varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;
18.2.5.
joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu;
18.2.6.
automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti.
18.3.
Kiti reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams nustatyti KET.
19 str. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos
19.1.
Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant teisės pažeidimų padarymu įtariamus asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis.
19.2.
Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
19.3.
Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai be specialiųjų garso signalų.
19.4.
Leidimų naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
19.5.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas teises ir pareigas taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių, asocijuotų Šengeno valstybių ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
20 str. Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams
20.1.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis:
20.1.1.
apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją;
20.1.2.
apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo;
20.1.3.
apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui, – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo.
20.2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ši nuostata netaikoma užsieniečiams ir Lietuvos Respublikoje neregistruotiems užsienio juridiniams asmenims, kai motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba yra valdoma lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, nuomos arba panaudos sutarties pagrindais.
20.3.
Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos (išskyrus naują transporto priemonę, kuri anksčiau nebuvo registruota) savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.
20.4.
Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
20.5.
Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.
20.6.
Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme. Savivaldžio automobilio valdytojas prilyginamas motorinės transporto priemonės vairuotojui tuo metu, kai perima savivaldžio automobilio valdymą.
20.7.
Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
21.1.
Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus.
21.2.
Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
21.3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka KET ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.
21.4.
Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.
21.5.
Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.
21.6.
Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi KET.
22 str. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas
22.1.
Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
22.2.
Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.
22.3.
Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
22.3.1p.
Asmeniui, nesumokėjusiam visų jam paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kai nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs), vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ir nekeičiamas.
22.4.
Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.
22.5.
Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skiriamas areštas arba terminuotas laisvės atėmimas ir paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas, papildomą vairuotojų mokymą privaloma baigti per vienus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo.
(TAR pastaba. 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019-04-01), netaikomos.)
22.6.
Neteko galios nuo 2022-05-01.
22.7.
Asmenims, iki 2004 m. balandžio 30 d. įgijusiems teisę vairuoti C, D kategorijų transporto priemones, suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti B kategorijos transporto priemones.
22.8.
Turintiems teisę vairuoti B, C arba D kategorijų transporto priemones vairuotojams suteikiama teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones tik po to, kai jie išlaiko egzaminą.
22.9.
Vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir pan.).
22.10.
Vairavimo praktinį egzaminą asmuo gali laikyti tik sukakęs šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytą amžių, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.
22.11.
Neteko galios nuo 2022-11-01.
22.12.
Ne jaunesniems kaip 24 metų asmenims, turintiems ne mažesnį kaip 2 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka baigusiems A1 kategorijos transporto priemonių praktinio vairavimo mokymą, suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti A1 kategorijos transporto priemones. Dėl to vairuotojo pažymėjime nenurodoma, kad vairuotojas turi teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones, o prie B kategorijos transporto priemonių kategorijos nurodomas Vidaus reikalų ministerijos nustatytas nacionalinis kodas.
22.1p. str. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų, ketinančių verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kvalifikacijos reikalavimai ir jų taikymo išimtys, vairuotojo kvalifikacijos įgijimas ir jos periodinis tobulinimas
22.1p.1.
Vairuotojo kvalifikacija įgyjama baigus pradinį profesinį vairuotojų mokymą (formaliojo profesinio mokymo programą) ir gavus kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą (išlaikius vairuotojo kvalifikacijos egzaminą). Išlaikiusių kvalifikacijos egzaminą vairuotojų kvalifikacijos įgijimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos profesinio mokymo diplomu, kuris laikomas ir vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimu. Vairuotojų kvalifikacija tobulinama mokantis pagal periodinio profesinio vairuotojų mokymo programą. Periodinio profesinio vairuotojų mokymo (neformaliojo profesinio mokymo programos) baigimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos pažymėjimu, kuris laikomas ir vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimu.
22.1p.2.
Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi:
22.1p.2.1.
transporto priemonių, kurių didžiausiasis leistinas greitis ne didesnis kaip 45 km/h, vairuotojams;
22.1p.2.2.
ginkluotųjų pajėgų, civilinės mobilizacijos institucijų, civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų naudojamų arba kontroliuojamų transporto priemonių vairuotojams, kai vežimas yra tiesiogiai susijęs su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis;
22.1p.2.3.
transporto priemonių, naudojamų atliekant techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymus kelyje, taip pat naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti, vairuotojams;
22.1p.2.4.
transporto priemonių, kurios naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams, įskaitant nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui naudojamas transporto priemones, vairuotojams;
22.1p.2.5.
transporto priemonių, kurios naudojamos visų asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, gauti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą ar vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, mokymui vairuoti ir egzaminavimui, jeigu tos transporto priemonės nenaudojamos komerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams, taip pat asmenims, norintiems gauti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, jeigu toks asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje ir jeigu jį lydi kitas vairuotojo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą turintis asmuo;
22.1p.2.6.
transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams;
22.1p.2.7.
transporto priemonių, kuriomis vežamos medžiagos, mechanizmai arba įranga, kuriuos vairuotojas naudoja atlikdamas savo darbą, vairuotojams, jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;
22.1p.2.8.
transporto priemonių, kurioms vairuoti būtina turėti D arba D1 kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą, kuriose nėra keleivių ir kurias techninės priežiūros personalas vairuoja į artimiausią techninės priežiūros centrą, kuriuo naudojasi vežėjas, arba iš jo, su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams;
22.1p.2.9.
jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: vairuotojai transporto priemones naudoja kaimo gyvenamosiose vietovėse kroviniams pristatyti į vairuotojui nuosavybės teise priklausančią įmonę, neteikia transporto paslaugų, o transporto veikla yra nenuolatinė ir neturi poveikio eismo saugumui;
22.1p.2.10.
žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų išsinuomotų be vairuotojo transporto priemonių, kurios naudojamos su šių įmonių veikla susijusiam krovinių vežimui, vairuotojams, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra pagrindinė vairuotojo veikla.
22.1p.3.
Prieš gaudamas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti tam tikras šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones. Vairuotojai kartu su pradiniu profesiniu vairuotojų mokymu gali įgyti teisę vairuoti atitinkamos (atitinkamų) kategorijos (kategorijų) motorinę (motorines) transporto priemonę (priemones).
22.1p.4.
Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimo arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo, kai siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti. Analogiška nuostata taikoma ir vairuotojams, turintiems vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti keleivius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (D1, D1E, D arba DE) transporto priemonę.
22.1p.5.
Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neužbaigia periodinio profesinio vairuotojų mokymo, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu tol, kol jis užbaigs šį mokymą.
22.1p.6.
Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašyti suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Vairuotojų, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina susisiekimo ministro įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai. Asmenims, vairuotojo pažymėjimą gavusiems Lietuvos Respublikoje, į vairuotojo pažymėjimą šalia atitinkamų kategorijų įrašomi suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija.
22.1p.7.
Jeigu Europos Sąjungos kodo (95) negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotos vairuotojo kvalifikacijos kortelės. Valstybės įmonė „Regitra“, išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelę, patikrina teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones galiojimą, nurodytą vairuotojo pažymėjime.
22.1p.8.
Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, arba šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir kurie neatitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.
23 str. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius
23.1.
Motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos:
23.1.1.
AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai;
23.1.2.
A1 kategorija – motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW;
23.1.3.
A2 kategorija – motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės;
23.1.4.
A kategorija – triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai;
23.1.5.
B1 kategorija – keturračiai;
23.1.6.
B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“;
23.1.7.
BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai;
23.1.8.
C1 kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
23.1.9.
C1E kategorija – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg;
23.1.10.
C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
23.1.11.
CE kategorija – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;
23.1.12.
D1 kategorija – automobiliai, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
23.1.13.
D1E kategorija – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;
23.1.14.
D kategorija – automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;
23.1.15.
DE kategorija – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;
23.1.16.
T kategorija – troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu elektros šaltiniu.
23.2.
Asmenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą:
23.2.1.
AM kategorija – 15 metų;
23.2.2.
A1 kategorija – 16 metų;
23.2.3.
A2 kategorija – 18 metų;
23.2.4.
A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius; norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą; reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims; teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama asmenims nuo 21 metų;
23.2.5.
B1 kategorija – 16 metų;
23.2.6.
B kategorija – 18 metų;
23.2.7.
BE kategorija – 18 metų;
23.2.8.
8) C1 kategorija – 18 metų;
23.2.9.
C1E kategorija – 18 metų;
23.2.10.
C kategorija – 21 metai;
23.2.11.
CE kategorija – 21 metai;
23.2.12.
D1 kategorija – 21 metai;
23.2.13.
D1E kategorija – 21 metai;
23.2.14.
D kategorija – 24 metai;
23.2.15.
DE kategorija – 24 metai;
23.2.16.
T kategorija – 21 metai;
23.2.17.
galingieji keturračiai – 18 metų.
23.3.
Asmenų, įgijusių kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą, nurodytas šio įstatymo 2 priede.
23.4.
Vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti:
23.4.1.
šio straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemones taip pat suteikia teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones;
23.4.2.
A2 kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos transporto priemones;
23.4.3.
A kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1, A2 kategorijų transporto priemones;
23.4.4.
B, C arba D kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemones;
23.4.5.
C1E, CE, D1E arba DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir BE kategorijos transporto priemones;
23.4.6.
CE, DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir C1E, D1E kategorijų transporto priemones;
23.4.7.
CE kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir DE kategorijos transporto priemones vairuotojams, kurie turi teisę vairuoti D kategorijų transporto priemones;
23.4.8.
A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.
23.5.
Teisė vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones įgyjama (egzaminai laikomi) laikantis šių sąlygų:
23.5.1.
teisė vairuoti C1, C, D1, D ir T kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones;
23.5.2.
teisė vairuoti BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones.
24 str. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas
24.1.
Teisė vairuoti transporto priemones atimama:
24.1.1.
įstatymuose nustatytais atvejais;
24.1.2.
sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka;
24.1.3.
paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.
24.2.
Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus.
24.3.
Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
24.4.
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
24.5.
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.
24.5.
Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, įvykdžius šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
24.6.
Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, įvykdžius šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
24.7.
Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.
LR Įstatymų projekto (paskutinės redakcijos data 2024-02-01).