Pasirinkite dominančią paslaugą
KET bilietai
Egzaminų pagreitinimas
Pirmos pagalbos kursas
Mokymosi medžiaga
Kelių eismo taisyklės (KET) - Ženklai, Baudos, Knygutė ir kt. 2025
Kelių eismo taisyklės (KET) - Ženklai, Baudos, Knygutė ir kt. 2025
Kelių eismo taisyklių punktai paimti iš oficialaus 
LR Įstatymų projekto paskutinės redakcijos data 2024-01-01
KET
Prieš
49. Maršrutinių transporto priemonių (toliau – maršrutinis transportas) leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie kelio ženklo „Stotelė“ ant šaligatvio ar kelkraščio.
Po
49. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių maršrutinio transporto priemonei (toliau – maršrutinis transportas) atvykstant į stotelę.
Prieš
3.17. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
Po
3.17. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti.
Prieš
92. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi , taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
Po
92. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje nėra arba ji sugedusi ir priverstinai sustojama, kur sustoti arba stovėti draudžiama, arba įvykus eismo įvykiui, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Jei važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sugedo bent viena galinė gabaritinė šviesa ir neveikia avarinė šviesos signalizacija, norint tęsti judėjimą transporto priemonės gale privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Prieš
117. Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.
Po
117. Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams.
Prieš
16. Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas , transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Po
16. Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Prieš
3.3. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.
Po
3.3. Eismo įvykio deklaracija – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
Prieš
3.11. Neįgaliojo vežimėlis – priemonė su ratais neįgaliajam, varoma rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis.
Po
Pripažintas netekęs galios nuo 2024-01-01
Prieš
24. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.
Po
24. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
Prieš
30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Po
30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Prieš
35. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.
Po
35. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti asmenį su regos negalia, signalizuojantį balta lazdele, arba asmenį su negalia, važiuojantį per kelią asmens su negalia vežimėliu.
Prieš
38. Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.
Po
38. Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja asmens su negalia vežimėliu, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, motorinį dviratį, elektrinę mikrojudumo priemonę, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.
Prieš
66. Taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojamstaip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
Po
66. Taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams, kelio ženklai, kelio ženklinimas taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
Prieš
66.1. Naujas punktas
Po
66.1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
Prieš
66.`2. Naujas punktas
Po
66.2. Važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąją dalimi, privaloma būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).
Prieš
66.3. Naujas punktas
Po
66.3. Važiuoti elektrine mikrojudumo priemone leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Prieš
66.4. Naujas punktas
Po
66.4. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo elektrinės mikrojudumo priemonės ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis arba nešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
Prieš
66.5. Naujas punktas
Po
66.5. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.
Prieš
66.6.
Po
66.6. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Prieš
66.7. Naujas punktas
Po
66.7. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Prieš
66.8. Naujas punktas
Po
66.8. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.
Prieš
66.9. Naujas punktas
Po
66.9. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
Prieš
66.10. Naujas punktas
Po
66.10. Į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
Prieš
73.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais;
Po
73.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis;
Prieš
73.13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių eismą;
Po
73.13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismą;
Prieš
125. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
Po
125. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
Prieš
126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Po
126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Prieš
145. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
Po
145. Motociklus be priekabos, mopedus, dviračius ir elektrines mikrojudumo priemones leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
Prieš
152. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.
Po
152. Greta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) asmeniui su negalia.
Prieš
173.6. važiuoti per geležinkelio pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.
Po
173.6. važiuoti per geležinkelio pervažą asmens su negalia vežimėliu be lydinčio asmens;
Prieš
174.1. judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais, visų rūšių keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h;
Po
174.1. judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, mopedais, visų rūšių keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h;
Prieš
177.1p. Gyvenamojoje zonoje dviračiovairuotojui netaikomas Taisyklių 57 punkte nustatytas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
Po
177.1p. Gyvenamojoje zonoje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 66.3 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
Prieš
178.2p. Dviračių gatvėje dviračiovairuotojui netaikomas Taisyklių 57 punkte nustatytas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
Po
178.2. Dviračių gatvėje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 66.3 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
Prieš
183. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
Po
183. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
Prieš
184. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama:
Po
184. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama:
Prieš
185. Neįgaliųjų vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas, pėsčiųjų ir dviračių takas), o esant galimybei rekomenduojama naudotis pėstiesiems skirta infrastruktūra. Neįgaliesiems važiuojant dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, neįgaliųjų vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje neįgaliųjų vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
Po
185. Asmens su negalia vežimėliu asmenims su negalia leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas, pėsčiųjų ir dviračių takas), o esant galimybei rekomenduojama naudotis pėstiesiems skirta infrastruktūra. Asmenims su negalia važiuojant dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, asmens su negalia vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje asmens su negalia vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.“
Kelių eismo taisyklės (KET)
Tai taisyklės, nustatančios eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šių taisyklių privalo laikytis visi kelių eismo dalyviai. Jos apima įvairias nuostatas dėl eismo ženklų, greičio ribojimų, kelių eismo dalyvių elgesio ir t.t. Kelių eismo taisyklės yra skirtos užtikrinti eismo saugumą, koordinuoti ir valdyti eismo srautą ir taip išvengti nelaimingų atsitikimų. Visi kelių eismo dalyviai privalo būti susipažinę su šiomis taisyklėmis ir jų laikytis.
Verta paminėti, kad kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti kelių eismo taisyklėms.
Šiame puslapyje rasite
Naujausias kelių eismo taisykles (KET)
Kelio ženklų informaciją
Tarp kurios informacija apie įspėjamuosius, pirmumo, draudžiamuosius, nukreipiamuosius, nurodomuosius, informacinius, paslaugų kelio ženklus ir papildomas lenteles.Kelio ženklinimo ir jo charakteristiką
Paaiškinimai apie horizontalųjį ir vertikalųjį ženklinimą, jų reikšmę bei taikymo tvarką.Kintamos informacijos kelio ženklų pavyzdžius
Transporto priemonių skiriamuosius ir informacinius ženklus transporto priemonėse
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (SEAKĮ) su septyniais jo skirsniais
Kaip išmokti kelių eismo taisykles?
Kelių eismo taisyklių išmanymas yra pirmasis žingsnis, norint sėkmingai išlaikyti vairavimo teorijos bei praktikos egzaminus ir išmokti vairuoti. Kelių eismo taisykles galima mokytis lankant pamokas pasirinktoje vairavimo mokykloje, pasitelkiant kelių eismo taisyklių knygutę arba internetinius kelių eismo taisyklių testus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokios baudos gresia nesilaikant kelių eismo taisyklių?
Ar užteks tik perskaityti KET norint sėkmingai pasiruošti teorijos egzaminui?
Ar užteks tik perskaityti KET norint sėkmingai pasiruošti teorijos egzaminui?
Teikiamos paslaugos
EKET.LT – Ne tik KET bilietai KET testai
EKET.LT – tai inovatyvi mokymosi sistema, padedanti pasiruošti „Regitros“ teorijos egzaminui. Čia rasi ne tik KET bilietus ir testus, bet ir nuolat atnaujinamą turinį, mokymosi statistiką, rekomendacijas bei galimybę konsultuotis su patyrusiu instruktoriumi. Mokykis efektyviau, sek savo progresą ir pasiruošk egzaminui iš pirmo karto.
Kopijuoti ar perdirbti bet kokią „EKET.LT“ publikuojamą medžiagą draudžiama. 2021 - 2025.